Organizatorius: Atviros Lietuvos fondas (Vilnius)
Partneriai: Jubel – Europos pokalbių festivalis (Belgija), Atviros visuomenės fondas - DOTS (Latvija), Atviros Estijos fondas (Estija)
Skirta parama: 145 910 Eur
Programos priemonė: Pilietinės visuomenės projektai (2018 m.)
Įgyvendintas: 2019 m.
Interviu su Giedre Tumosaite, Atviros Lietuvos fondo programų vadove
Ar galite plačiau papasakoti apie projekto tikslus ir jo metu organizuotas veiklas?
Savo projektu mėginome ieškoti būdų, kaip per vietos, nacionalinius ir tarptautinius renginius įtraukti piliečius į sprendimų priėmimo procesus, supažindinti juos su kuo įdomesnėmis, patrauklesnėmis, interaktyvesnėmis dalyvavimo galimybėmis. Pagrindiniai projekto renginiai buvo susiję su populiariais tapusiais diskusijų, demokratijos festivaliais. Pavyzdžiui, diskusijų festivalyje „Būtent!“ organizavome keturis renginius, kaip vieną iš pilietinio dalyvavimo formų pristatėme piliečių asamblėjos idėją. Kvietėmės ekspertus iš Lenkijos ir Airijos, kurie dalijosi savo patirtimi, kaip piliečių asamblėjos jau veikia jų šalyse. Taip pat organizavome kelias diskusijas apie tai, ką vietos bendruomenės gali nuveikti savo miesto reikaluose, kaip jos gali atstovauti savo interesus bei nepasiduoti, kai šie yra pažeidžiami. Kitas pavyzdys – partneriai iš Belgijos parengė ir išbandė konsultacijų su Europos šalių piliečiais modelį „European Whispers“, kurio rezultatas – aktualiausios įvairių Europos šalių gyventojų minimos problemos ir iššūkiai tapo Jubel diskusijų festivalio pamatu.
Projekte siekėme įtraukti ir regionų gyventojus, tad kitam Europos sprendimų laboratorijos renginiui Lietuvoje pasirinkome Kėdainius, kur jau turėjome ryšių su vietos organizacijomis. Čia kartu su vietos partneriais surengėme diskusijų popietę „Atviras miestas“, kuria siekėme sukurti atvirą erdvę įtraukiančioms diskusijoms apie Europą, miestą ir jo gyventojus, iššūkius, su kuriais jie susiduria, ir būdus, kaip šiuos iššūkius įveikti. Ieškojome atsakymo, kaip tolimos Europos klausimai galėtų tapti artimesniais vietinėms bendruomenėms ir atsispindėti jų gyvenime. Renginio dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti trumpų pristatymų apie dabartinės Europos iššūkius per Lietuvos prizmę (Linas Kojala); viešųjų erdvių kūrimą, atsižvelgiant į vietos poreikius (Jekaterina Lavrinec); humoro reikšmę kovojant su autoritariniais režimais (Donatas Puslys). Po pristatymų, į atskiras diskusijas su kiekvienu iš šių pranešėjų rinkosi miestelėnai, ir kartu susėdę galėjo dalytis mintimis ir atsakinėti vieni kitiems į kylančius klausimus. Renginį, kuriame dalyvavo apie 90 žmonių, moderavo mokiniai. Nors jaunas amžius kartais tampa žmogaus nepakankamo įvertinimo priežastimi, pamatę šių jaunų žmonių kompetenciją, likome labai maloniai nustebinti.
Projekto partneriai panašius renginius, skirtus dalyvavimo ir Europos ateities temoms, organizavo savo šalyse, o projektą baigėme simboliniu renginiu Vilniuje, kurio metu projekto partnerių ir Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovai susitiko su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi ir aptarė išvakarėse patvirtintos Europos Komisijos veiklos gaires bei galimybes Europos pilietinei visuomenei dalyvauti aptariant ir priimant sprendimus dėl bendros visų mūsų ateities.
Kokios organizacijos yra Jūsų partneriai? Kaip užsimezgė šios partnerystės, ir kodėl būtent šiuos partnerius pasirinkote?
Su Latvijos ir Estijos partneriais palaikėme ryšius jau anksčiau. Šiam tarptautiniam projektui norėjome bendro Baltijos šalių aspekto, jautėme, jog turime panašios svarbios patirties, kuria galėtume praturtinti vieni kitus. Be to, visose Baltijos šalyse jau nebe pirmus metus vyksta demokratijos festivaliai, kuriuos galėjome panaudoti kaip tam tikrą platformą savo veikloms. Su Belgijos partneriais užmezgėme ryšį per demokratijos festivalius, ir jie savo požiūriu mums pasirodė gana artimi. Manau, šios partnerystės pasiteisino, ir tikrai turėjome daug ko vieni iš kitų pasimokyti, net ir nepaisant visų mūsų skirtumų.
Kuo jūsų projektas svarbus ilgesniame laikotarpyje? Kaip matote tolimesnį projekto tikslų įgyvendinimą? Galbūt jau pavyko pastebėti kokius nors projekto rezultatus, iniciatyvas iš dalyvių pusės?
Kėdainiuose vykusio renginio visos diskusijų grupės buvo labai populiarios. Iš atsiliepimų, kurių sulaukėme po jo, buvo akivaizdu, kad visos diskusijų temos pasiteisino. Vietos iniciatyvinė grupė Kėdainiuose 2019 metais tęsė tokių renginių tradiciją, organizuodami daugiau atvirų diskusijų, skirtų miestiečiams, kvietė sau svarbius ir įdomius žmones – tiek šalyje žinomus visuomenės veikėjus, tiek savivaldos atstovus. Tai vienas iš labai svarbių ir malonių projekto „šalutinių poveikių“.
Vienas iš mūsų uždavinių buvo prisidėti prie viešų diskusijų skatinimo, mokytis klausytis ir girdėti kitą, turiningai diskutuoti. Tie dalykai nėra tokie paprasti. Dažnai negebėjimas išgirsti kitą ar bandymas nustelbti kitus su savo tiesa palieka neišklausytus ir šalin nustumtus gerų minčių turinčius žmones, o ilgainiui tai virsta nusivylimu, abejingumu ar pasyvumu. Manome, kad šįkart pavyko prisidėti prie diskusijų kultūros puoselėjimo. Mes taip pat pasimokėme, kad net ir nedidelis renginys, jeigu jame išlaikoma pagarba pašnekovui ir jo mintims, o dalyviui suteikiama galimybė prisidėti prie bendros vertės (ir prasmės) kūrimo, gali tapti postūmiu ir paskatinimu toliau veikti savarankiškai.
Kokią naudą jūsų organizacijai atnešė šis projektas?
Projekto koordinavimas suteikė galimybę padirbėti su senais partneriais bei užmegzti naujų ryšių, atrasti užsienio ekspertus, atnešusius didelį indėlį į mūsų projektą. Problemos, kurias analizavome, prisidėjo prie tolesnės organizacijos veiklų krypties gryninimo, pasipildė nagrinėjamų temų, idėjų veikloms arsenalas. Labai svarbus buvo ir bendradarbiavimas su ekspertais ir įvairių organizacijų atstovais Lietuvoje. Šis projektas visapusiškai išplėtė tiek mūsų ekspertų duomenų bazę, tiek papildė dalyvių ir galimų partnerių tolimesniems projektams sąrašą.
Darbas su tarptautiniais partneriais atneša įvairių netikėtumų. Ar galite papasakoti, kas jums labiausiai įsiminė organizuojant šį projektą?
Nemaniau, jog taip sunku yra rasti bendrą sutarimą įvairiais klausimais. Kai susirenka žmonės, karštai tikintys savo idėjomis, pakeisti jų nuomonę ar rasti kompromisą yra nelengva užduotis. Neslėpsiu, išgryninti diskusijų temas, rasti, kur yra mūsų kaip partnerių bendri taškai, ir kur mes labiausiai galime praturtinti vieni kitus, buvo nemažas iššūkis. Tokia patirtis padeda suprasti ir Europinių procesų, sutarimo ieškojimo sudėtingumą.
Programa „Europa piliečiams“ tikrai išpildo ir pateisina savo pavadinimą. Per ją žmonės gauna galimybę prisiliesti prie svarbių temų, pabandyti sudalyvauti ir patys patirti pilietinio dalyvavimo procesų prasmę, reikšmę. Galiausiai, tai leidžia jiems patikėti, kad jie nėra tik sistemos varžteliai, ir jų nuomonė irgi gali būti svarbi priimant sprendimus jiems rūpimais klausimais.
Informaciją parengė ir organizatorius kalbino Gabija Verbaitė