LT EN

Naudinga informacija:

Europos teminiai metai


Europos kultūros paveldo metų tikslas – paskatinti daugiau žmonių atrasti Europos kultūros paveldą, juo domėtis ir sustiprinti Europos bendrystės jausmą. Metų šūkis: „Mūsų paveldas – praeities ir ateities gijų pynė“.

Europos kultūros paveldo metais visoje Europoje bus imtasi įvairių iniciatyvų, surengta renginių, kad žmonės daugiau žinotų apie savo kultūros paveldą, labiau juo domėtųsi. Kultūros paveldas formuoja mūsų tapatybę ir veikia kasdienį gyvenimą. Jis mus supa Europos miestuose ir miesteliuose, gamtoje, archeologinėse vietovėse. Paveldas – tai ne tik literatūra, menas ir įvairūs daiktai, bet ir amatai, kurių išmokome iš savo protėvių, pasakos, kurias sekame savo vaikams, maistas, kuriuo gardžiuojamės geroje draugijoje, ir filmai, kuriuose atpažįstame save.

Kodėl skiriame dėmesio kultūros paveldui?
Kultūros paveldas yra visuotinė vertybė, svarbi individui, bendruomenei ir visuomenei. Svarbu jį išsaugoti ir perduoti būsimoms kartoms. Gali atrodyti, kad paveldas priklauso praeičiai arba yra statiškas, tačiau iš tiesų jis kinta dėl mūsų veiklos. Negana to, mūsų paveldas labai svarbus kuriant Europos ateitį. Tai viena iš priežasčių, dėl ko Europos kultūros paveldo metais visų pirma norime sudominti jaunimą.

Kultūros paveldas gali būti įvairių pavidalų.

Materialusis paveldas – tai, pavyzdžiui, pastatai, paminklai, artefaktai, drabužiai, meno kūriniai, knygos, įrenginiai, istoriniai miestai, archeologinės vietovės.
Nematerialusis paveldas – tai žmonių vertinama veikla, vaizdavimo ir raiškos formos, žinios, įgūdžiai, taip pat su jais susijusios priemonės, objektai ir kultūrinės erdvės. Jam priklauso kalba ir žodinės kūrybos tradicijos, scenos menas, papročiai ir tradiciniai amatai.
Gamtos paveldas – tai kraštovaizdžiai, flora ir fauna.
Skaitmeninis paveldas – tai ištekliai, kurie buvo sukurti kaip skaitmeniniai (pavyzdžiui, skaitmeninis menas arba animacija) arba suskaitmeninti siekiant juos išsaugoti (įskaitant tekstus, nuotraukas, vaizdo ir kitus įrašus).
Brangindami kultūros paveldą galime suvokti, kokia didelė mūsų įvairovė, ir pradėti diskutuoti apie tai, kas mus sieja. Ar galėtume kokiu nors būdu labiau praturtinti savo gyvenimą, negu domėdamiesi vienu iš svarbiausių savo tapatybės elementų?

Kultūros paveldas neturėtų būti apleistas, ardomas arba naikinamas. Todėl 2018 m. ieškosime būdų jį įvertinti ir išsaugoti.

Kas vyks 2018 m.?
Europos kultūros paveldo metai – puiki proga visiems susipažinti su kultūros paveldu, jį įvertinti ir juo pasidžiaugti. Visoje Europoje vyks tūkstančiai renginių, kuriuose kviečiami dalyvauti visi ir per kuriuos žmonės galės geriau susipažinti su kultūros paveldu.

Kiekviena valstybė narė paskyrė po nacionalinį Europos kultūros paveldo metų koordinatorių, koordinuosiantį renginius ir projektus vietos, regioniniu ir nacionaliniu lygmeniu.

Metų renginiuose aktyviai dalyvaus kultūros sektoriaus pagrindinės suinteresuotosios šalys ir pilietinės visuomenės organizacijos.

ES lygmeniu visos ES institucijos įsipareigojo rūpintis, kad Europos metai būtų sėkmingi. Europos Komisija, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos Taryba, Regionų komitetas ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas organizuos Europos metų renginių ir imsis kultūros paveldo srities veiklos.

Be to, ES skirs lėšų kultūros paveldo rėmimo projektams. Pagal programą „Kūrybiška Europa“ paskelbtas specialus kvietimas teikti su Europos metais susijusius bendradarbiavimo projektus. Daug kitų galimybių bus suteikta pagal ES programas Erasmus+, Europa piliečiams, Horizontas 2020 ir kitas.

Siekdama užtikrinti, kad mūsų pastangos duotų vaisių ir po 2018 m., Komisija, bendradarbiaudama su Europos Taryba, UNESCO ir kitais partneriais, vykdys dešimt ilgalaikio poveikio projektų. Tai projektai, susiję su veikla mokyklose, novatoriškų sprendimų, kaip naudoti paveldo pastatus, paieškomis arba kova su neteisėta prekyba kultūros vertybėmis. Siekiama padėti iš esmės pakeisti paveldo naudojimo, apsaugos ir viešinimo būdus ir užtikrinti, kad Europos metų naudą piliečiai jaustų ilgą laiką.


2015-ieji - Europos vystomojo bendradarbiavimo metai


Siekiant didesnės Europos Sąjungos visuomenės paramos vystomojo bendradarbiavimo politikai ir didesnio įsitraukimo į jos įgyvendinimą, Europos Parlamentas ir ES Taryba 2015-uosius metus paskelbė Europos vystymojo bendradarbiavimo metais (European Year for Development - EYD2015).

2015-ieji yra vystymosi veiklai ypatingi metai. Tai pirmas kartas, kai Europos metai skiriami Europos Sąjungos išorės veiksmams ir Europos vaidmeniui pasaulyje. Visos Europos vystymosi srities organizacijoms tai puiki galimybė parodyti, kad Europa yra pasiryžusi išgyvendinti skurdą pasaulyje, ir paskatinti daugiau Europos gyventojų įsitraukti į vystymosi srities veiklą. Be to, 2015-ieji – tai paskutiniai Tūkstantmečio vystymosi tikslų, dėl kurių pasauliniu lygmeniu susitarta 2000 m., įgyvendinimo metai, ir metai, kai tarptautinė bendruomenė susitars, kaip ateityje kovoti su skurdu ir siekti tvaraus vystymosi.

2013 m. atlikus „Eurobarometro“ apklausą paaiškėjo netikėtų dalykų apie ES piliečių požiūrį į vystymąsi.
  • Daugiau nei 80 % jų mano, kad parama vystymuisi yra svarbi, o 60 % mano, kad turėtume jos teikti daugiau;
  • Du trečdaliai mano, kad kova su skurdu besivystančiose šalyse turėtų būti vienas iš svarbiausių Europos Sąjungos prioritetų.
  • Tačiau 50 % respondentų teigia visiškai nežinantys, kam Europos Sąjunga teikia paramą.
2015 m. bus stengiamasi kuo geriau paaiškinti Europos piliečiams, kam ir kaip teikiama ES parama vystymuisi, ir įrodyti, kad šio darbo rezultatai – realūs ir ilgalaikiai. Mokesčių mokėtojams Europos Komisija ketina parodyti, kad jų pinigai naudojami tinkamiausiai – jie padeda suteikti viso pasaulio žmonėms, skurstantiems ne dėl savo kaltės, galimybę užsidirbti pragyvenimui, išlaikyti savo šeimas ir pasirūpinti savo bendruomenėmis.

Visus metus bus skiriama daug dėmesio šalyse partnerėse gyvenantiems žmonėms ir bus kalbama apie ten nuveiktus darbus. Be to, sparčiai kintančiame pasaulyje ribos tarp besivystančių ir išsivysčiusių šalių tampa vis neryškesnės. Kai kurios šalys, anksčiau laikytos besivystančiomis, tapo naujomis paramos teikėjomis, o kitoms niekaip nepavyksta išbristi iš skurdo. Atsirado naujų finansavimo šaltinių ir naujų vystymosi partnerių. Vystymosi srityje tradicinius paramos teikėjo ir gavėjo santykius pakeitė bendradarbiavimu, abipuse atsakomybe ir bendrais interesais grindžiami santykiai. Padėti viso pasaulio besivystančioms šalims kurti taikią ir klestinčią visuomenę svarbu ne tik siekiant teisingumo. Tai svarbu dar ir todėl, kad dėl to pasaulis bus saugesnis, o Europa turės daugiau ekonominės plėtros ir prekybos galimybių.

Lietuva. Vystomojo bendradarbiavimo politika - tai visų išsivysčiusių šalių neatskiriama užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą bei socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių bei integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, kartu su kitomis naujosiomis narėmis tapo tarptautinės donorų bendruomenės dalimi - iš šalies pagalbos gavėjos tapo šalimi donore.

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tikslai:
  • prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse pastangų ir kitų Jungtinių Tautų paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo;
  • prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo valstybėse partnerėse;
  • prisidėti prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės plėtojimo valstybėse partnerėse;
  • stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su valstybėmis partnerėmis ir, jeigu yra galimybė, su kitomis besivystančiomis valstybėmis;
  • informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos kryptis, jų tikslus ir iššūkius, pasiektus rezultatus, siekti didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai.
Daugiau informacijos apie Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą galima rasti www.orangeprojects.lt

Užsienio reikalų ministerija yra atsakinga už Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos įgyvendinimą bei koordinavimą.

Daugiau informacijos:
Oficialus 2015-ųjų Europos vystomojo bendradarbiavimo metų puslapis
Kas yra Tūkstantmečio vystymosi tikslai ir koks ES įnašas juos įgyvendinant
Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo dešimtmetis: tikslai, kryptys rezultatai

2013-ieji – Europos piliečių metai


Sąjungos pilietybė ir su ja susijusios teisės yra vienas svarbiausių Europos Sąjungos ramsčių. 2013 m. buvo minimas Sąjungos pilietybės sukūrimo, remiantis 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusia Mastrichto sutartimi, dvidešimtmetis, todėl Europos Komisija pasiūlė 2013-uosius paskelbti Europos piliečių metais. Per 20 metų nuo Sąjungos pilietybės sukūrimo padaryta apčiuopiama pažanga turi tiesioginės įtakos milijonų žmonių gyvenimui. Štai vienas iš pavyzdžių: šiuo metu vykstant į užsienį patiriama mažiau kelionės išlaidų, lengviau kirsti sieną, teikiamos pasirinktų atostogų paketų garantijos, taip pat užtikrinama galimybė naudotis sveikatos priežiūros sistemomis ir pigiau skambinti namo. Tai tik dalis ES pilietybės naudos. Komisijos tikslas – užtikrinti, kad panaikintume paskutines kliūtis, kurių vis dar kyla naudojantis savo teisėmis užsienyje.

Europos piliečių metų tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi visoje ES, užtikrinant, kad jie galėtų lengvai susipažinti su informacija apie savo teises. Konkretūs metų tikslai:
  • didinti piliečių informuotumą apie jų teisę laisvai gyventi Europos Sąjungoje;
  • didinti piliečių informuotumą apie tai, kaip jie gali naudotis ES teisėmis ir politika, taip pat skatinti aktyvų jų dalyvavimą formuojant Sąjungos politiką;
  • skatinti diskusijas apie laisvo judėjimo teisės poveikį ir teikiamas galimybes, visų pirma susijusias su sanglaudos ir žmonių tarpusavio supratimo didinimu.

Minint Europos piliečių metus, 2013-aisiais visoje ES rengta įvairių Sąjungos, nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens renginių, konferencijų ir seminarų. Komisija taip pat planuoja didinti įvairiomis kalbomis parengtų interneto portalų „Europe Direct“ ir „Your Europe“ žinomumą – jie bus pagrindiniai vieno langelio principu veikiančios informavimo apie Sąjungos piliečių teises sistemos elementai, – taip pat stiprinti problemų sprendimo priemonių vaidmenį ir didinti jų žinomumą, kad Sąjungos piliečiai galėtų geriau naudotis savo teisėmis ir jas ginti.

2013-aisiais, Europos piliečių metais, planuojamiems veiksmams finansuoti buvo planuojama skirti 1 mln. EUR.

Daugiau informacijos:
Europos piliečių metų tinklalapis
Diskusijos su piliečiais apie Europos Sąjungos ateitį

2012-ieji – Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metai


Šiais metais siekiama, kad būtų daugiau žinoma apie vyresnių žmonių indėlį visuomenei. Taip pat siekiama skatinti visų lygmenų politikos formuotojus ir atitinkamas suinteresuotąsias šalis imtis veiksmų, kad būtų sudarytos geresnės vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo stiprinimo galimybės.

Kas yra vyresnių žmonių aktyvumas? Tai reiškia su amžiumi išlikti geros sveikatos ir visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime, jausti didesnį pasitenkinimą darbu, būti labiau nepriklausomiems kasdieniniame gyvenime ir aktyvesniems piliečiams. Nepriklausomai nuo mūsų amžiaus, vis tiek galime dalyvauti visuomenės gyvenime ir mėgautis geresne gyvenimo kokybe. Tenka uždavinys kuo geriau išnaudoti didžiulį potencialą, kurį turime net sulaukę garbesnio amžiaus.

2012-aisiais Europos metais siekiama skatinti vyresnių žmonių aktyvumą trijose srityse:
  • Užimtumo: visoje Europoje ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei į pensiją išeinama vis vėliau, bet daug kas baiminasi prarasti turimą darbą ar nerasti kito, kad vėliau galėtų gauti tinkamą pensiją. Darbo rinkoje vyresniems žmonėms turime sudaryti geresnes galimybes.
  • Dalyvavimo visuomenės gyvenime: išeiti į pensiją nereiškia tapti nenaudingam. Dažnai lieka nepastebėtas vyresnių žmonių rūpinimasis kitais, paprastai savo tėvais, sutuoktiniais, vaikaičiais ir jų savanoriškas darbas. Europos metais siekiama, kad būtų geriau suvokiamas vyresnių žmonių indėlis visuomenei ir kad jiems būtų sudaryta daugiau palankių sąlygų.
  • Savarankiško gyvenimo: su amžiumi mūsų sveikata silpnėja, bet yra daug būdų sušvelninti to pasekmes. Net maži pakeitimai mūsų aplinkoje reikštų labai daug įvairių sveikatos problemų turintiems žmonėms ir neįgaliesiems. Vyresnių žmonių aktyvumu taip pat siekiama užtikrinti, kad jie galėtų patys rūpintis savo gyvenimu kuo ilgiau.

Daugiau informacijos:
Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidarumo metų svetainė

2011-ieji – Europos savanoriškos veiklos metai


Metus trukusi kampanija, per kurią buvo pagerbiama savanorių veikla, nagrinėjami jiems kylantys sunkumai ir skatinamas plėsti savanorių ratą. Savanoriška veikla naudinga visiems, ji padeda suartinti bendruomenes. Savanoriai taip gali kažką grąžinti visuomenei ir įgyti naujų įgūdžių. Šios veiklos formų yra daug, pvz., pagalba sporto klube, mokykloje, ligoninėje ar teikiant labdarą. Šiandien apie 20 % europiečių dalį savo laiko skiria savanoriškai veiklai.

Europos savanoriškos veiklos metais buvo skatinama į ją įsitraukti daugiau žmonių. To siekiama:
  • sudarant paprastesnes sąlygas tapti savanoriu;
  • skatinant savanorius, pavyzdžiui, oficialiai pripažįstant savanoriaujant įgytus įgūdžius;
  • gerinant savanoriškos veiklos kokybę – tuo tikslu organizuojamas mokymas, savanoriai skiriami į jų įgūdžius atitinkančias vietas;
  • informuojant apie savanoriškos veiklos reikšmę.

Visus metus po Europos šalis keliavo grupė savanorių, kurie supažindino gyventojus su savo veikla. Kiekvienoje šalyje jie praleido po 10 dienų, per jas jie taip pat susitiko su politikos formuotojais ir aptarė jiems svarbius klausimus. Per metus įvyko keturios svarbios konferencijos, kuriose buvo vertinami svarbiausi su savanoriška veikla susiję klausimai.

Nacionaliniu lygmeniu darbą koordinavo ESVM aljansas – 33 Europos savanoriškos veiklos tinklų sambūris, įsteigtas 2007 m. Savanorišką veiklą ES propaguoja jau daug metų, o 1996 m. įsteigė Europos savanorių tarnybą, kuri skatina jaunimą vykti į užsienio vietos bendruomenes padirbėti savanoriais. Europos savanoriškos veiklos metai sutampa su JT inicijuotais renginiais tarptautinių savanoriškos veiklos metų dešimtmečiui pažymėti ir juos papildo.

Daugiau informacijos:
Europos savanoriškos veiklos metų svetainė
Europos savanoriškos veiklos metų aljansas